P1170462

Vilmos varškės ir obuolių pyragas. Jaučiu, jog seniai nebuvau taip lengvai darius pyrago ir taip lengvai jo valgius. Iš skambesio visiškai banalūs “varškė ir obuoliai”, bet rezultatas geras.
Varškę, visgi, pertrinčiau kitą kart, bet tarkuotus obuolius palieku – patinka man kai į džemą viskas sukrenta.

Vištiena sluoksniuotoje tešloje su ožkos sūriu. Mes jau šventai įsitikinom ir be proto pamėgom ožkos sūrio derinį su pomidorų džemu (kurį paminėjau “rugsėjo mėnesio kąsniuose”). Tą patį pritaikiau ir čia: ant sluoksniuotos tešlos dedam vištieną, džemo, ožkos sūriu, truputėlis džiūvėsių su čiobreliais ir kepam.
Mūsų verdiktas toks, jog reikėtų pačią vištienos filė tolygiai įdaryti ir susukti į sluoksniuotą tešlą, priešingu atveju – vietomis, kur pasitaiko tik tešla ir vištos gabalėlis, skonis per daug monotoniškas.
Dalykas geras, bet reikia patobulinimo.

Kūgelio pusbrolis. Kas neturi Beatos knygos, receptą gali paskaityti čia.
Kad ir kaip nelietuviškai tai skamba, bet prisimenu valgius kugelį tik kartą gyvenime. Specialiai šiam įvykiui paminėti, net “Smetanos” į parduotuvę ėjau (tai, ką Vilkyškių Pieninė nesugebėjo į Rusiją išvežti). Žodžiu, tiko ir patiko, didžiuojuos lietuve būdama.

Galetė. Taip tobulai tiks prie švelnios trintos moliūgų sriubos.

Brownie sausainiai su žemės riešutų pertepimu. Visų pirma, tai buvo puiki proga galų gale pasigaminti riešutų sviestą namie. Tai buvo ypatingas, euforiškas vakaras, kada man pavyko savo blenderiu išsukti vientisą, švelnų, be jokių stambesnių gabalėlių žemės riešutų sviestą: truputėlį sūrokas, švelniai salstelėjęs ir labai riešutinis.
Sausainiai yra saldūs ir sunkūs. Ir aš drąsiai pripažįstu, jog daugeliu atveju aš mėgstu tokius saldumynus. Mažas gabalėlis prie karštos arbatos ir “you’re done”.
Tiek įdaras, tiek pagrindas susijungia į vieną minkštą, sunkų ir saldų stebuklą. Su Mantu nusprendėm, jog saldainį primena.

Vištiena lavaše. Puikus dalykas. Visiškai puikus.

P1170457

Šokoladas. Tiems atvejams, kai reikia po ranka turėti nors kąsnelį kažko saldaus. Ir ne tik. Puiki idėja dovanoms artėjant žiemos šventėms.
Principas paprastas: ištirpdot šokoladą, paskleidžiat plonu sluoksniu ant kepimo popieriaus, užbarstot pasirinktus pagardus. Paliekat sustingti ir sulaužot.
Šį kart mano šokoladas buvo su karamelizuotais riešutais, sezamo sėklomis, aguonomis, linų sėmenimis ir žiupsneliu druskos.
O jūs, mielieji, darykit kaip patys mėgstat: riešutai, džiovinti vaisiai, smulkinti sausainiai, saldainiai, prieskoninės žolelės, sėklos ir pan.

Karštas šokoladas iš knygos “Tėčio receptai”. Ištirpinkite 150 g juodojo šokolado, įmaišykite 1/2 puodelio kondensuoto pieno ir 200 ml pašildyto pieno. Maišykite, kol masė bus vientisa. Pagal norą pagardinkite druska/cinamonu/apelsinų žievelėmis ar imbierų cukatomis.
Toks tirštas, toks malonus ir užtenka mažo kiekio. Bet kokiu atveju, didžiausią įspūdį padarė tai, jog per naktį jį palaikius šaldytuve jis pavirsta į kuo nuostabiausią kremą, kurį puikiai galima ryte valgyti su ruginiais lietiniais ir aviečių uogiene. Arba kur nors naudoti vietoj Nutellos ar kitokio šokoladinio kremo.

Gnocchi pomidorų padaže. Abiems patiko.

1

Karamelinis karštas šokoladas. Perdėm saldus. Pilnos porcijos nesiūlau niekam, o ir apskritai, mes drąsiai gaminam vieną porciją, kurią tinka padalinti maždaug į tris miniatiūras. Pakanka. Gėrimas tai toks gėris, kad tinka ir su šaukšteliu lengvai kabinti ir tirštą gerti, ir kokį trupininį sausainiuką mirkyti.
Truputėlį cukraus pamažintume.

Širšių medus. Kreminis ir šildantis. Pats tas į duris beldžiant lapkričiui.

About these ads