Ir kas galėjo pagalvoti.


Kiek prisimenu, tai aš visada atsisakau patiekalų, į kurių sudėtį įeina alyvuogės.

Netgi apsilankant picerijoje aš tuoj pat pereinu prie kitos picos, jei pamatau sudėtyje alyvuoges.

Valgyti alyvuoges be nieko? Tai ne mano jėgoms.

Taip aš nesu ragavusi netgi graikiškųjų salotų. Ten juk alyvuogės. Ir jos neatsiejama tų salotų dalis.

Dar aš galvojau, ir galvoju, kad nesaldūs pyragai irgi ne man. Dažniausiai tešla man būna kiek per sunki, o įdaras nublanksta.

Šiandien atėjo laikas pamėginti pasigaminti pissaladiere.

Prisipažinsiu, jog daug vilčių į šį patiekalą nedėjau. Jis atrodė patraukliai, o ištrinti jį nepabandžius irgi buvo kiek gaila, turint omenyje, kad ypatingo jis nieko ir nereikalavo. Bet…tai pagrinde jungė kelis dalykus ko aš nemėgstu. Tešla nesaldžiam įdarui ( kol kas ateina į galvą tik picos, kurios yra išimtis ) ir alyvuogės.

Tebūnie. Gaminam.

Receptas buvo išsisaugotas iš Vitos blogo ( ganėtinai populiarus internete ). Bet…nuorodos jam neberadau ( t.y. kaip suprantu, tinklapis yra ištrintas ).

Pissaladiere

1 svogūnas
4 ančiuvų filė, susmulkintos
1 didelė raudona paprika, supjaustyta kubeliais
keletas rozmarino šakelių, susmulkintų
2 valg. š. alyvuogių aliejaus
1/2 stiklinės juodųjų alyvuogių, susmulkintų

160 g miltų
2 arb. š. kepimo miltelių
1/2 arb. š. druskos
50 g šalto sviesto, supjaustyto kubeliais
1/2 stiklinės pieno

Visus įdaro ingredientus pakepti gerai įkaitintame aliejuje, kol svogūnas įgaus auksinį atspalvį. Apie 10 min. Nuimti nuo ugnies ir ataušinti.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska. Sudėti sviestą ir kapoti peiliu, kol susidarys trupiniai. Supilti pieną ir greitai užminkyti tešlą. Iškočioti į stačiakampį ( ilgesnioji pusė turi būti apie 30 cm ilgio ). Padėti tešlą ant skardos, sudėti ant jos įdarą, kad nuo kraštų liktų apie 4 cm atstumo. Kraštus sulenkti į vidų ir sugnybti.

Pissaladiere pašauti į iki 200C įkaitintą orkaitę ir kepti 20-25 min. Kiek ataušinus supjaustyti juostelėmis.

Skonis: 10/10

Ir kas galėjo pagalvoti, bet aš tikrai pamilau šį patiekalą. Išskyrus tai, jog jis tikrai puikiai atrodo, jis yra ir puikaus skonio. Kiek sausoka ir sunkoka tešla tiesiog puikiai dera su paprikų ir alyvuogių įdaru, o rozmarino kvapas padaro šį kepinį tikrai išskirtinį.
Dabar aš dar labiau noriu išbandyti ‘galette’.

Advertisements
Ir kas galėjo pagalvoti.

5 komentarai “Ir kas galėjo pagalvoti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s