Liepos mėnesio kąsniai.

P1170277

Lietiniai su citrininiu kremu ir mėlynėmis. Pasivogiau idėja ir recepto nesekiau, nes kaip ir daugelis, turiu lietinių receptą, prie kurio pripratus, turiu ir lemon curd receptą, kuriuo vadovaujuos. Išsikepam lietinių (galite į tešlą įberti aguonų/ čiobrelių ir pan.), juos pertepti citrininiu kremu ir patiekti su mėlynių uogiene. Labai pozityvu ).

Spagečiai su baklažanais, cukinijomis ir kokosu. Štai tokia variacija Azijos tema. Kvapnus, švelnus ir labai vientisas. Gal net perdėm, todėl susidaro šioks toks blankumo įspūdis. Pasta susideda iš “antraeilių“ ingredientų ir nesant vienai “žvaigždei“ įsimintinu netaps.

Morkų tartare ir Parmezano sausainiai iš knygos “Tėčio Receptai“. Buvau daugiau  nei excited išbandyti šį derinį, bet jis neatsipirko. Tiksliau sakant, pastangų ir rezultato santykis manęs netenkina.
Daržovių mišinys malonus, bet birus, todėl be kreminio sūrio pagalbos vargu ar ant krekerio/duonos pavyks tvarkingai masę sutupdyti.
Sausainiai (galime vadinti ir krekeriais), kaip ir rašoma recepte, traškūs nėra. Tešla veikiau susiskirsčius keliais sluoksniais ir primena kietesnę sluoksniuotą. Neblogai, bet pavieniam kramtymui tai skonio kiek trūksta. Tinka prie sūrių ir džemų lėkštės.

Beje, kadangi morkų mišinio padariau gana padorų kiekį ir po šio nevykusio bandymo teko jas “perkonstruoti“, tai morkų-obuolių-alyvuogių mišinį puikiai tinka lengvai patroškinti su virtais grikiais, paskaninti čiobreliais ir kaip garnyrą patiekti prie mėsos. Arba, tiesiog, ant grikių – morkų mišinio uždėti keptą kiaušinį ir vadinti tai pagrindiniu patiekalu.
Grikia, apskritai, man visada buvo gan niūrios kruopos, su kuriomis sunkiai sugalvoju ką veikti. Tai vienas variantų. Vienas geresnių.

Croque Monsieur. Visokie įdaryti batoniukai jau tapo dažnu pasirinkimu mūsų pusryčiams, o šis, internete pamatytas, variantas buvo kažkas panašaus. Apie Croque Monsieur žino daug kas. Pati ragavus nesu, gaminus irgi, jaučiu, jos šis receptas gan toli nuo originalo, nors yra ir Griujeris, ir bešamelis. Man buvo kiek per daug sūrio. Bandysim kitaip.

P1170187

Sriuba su rankų darbo makaronais. Labiausiai exciting buvo tai, jog turėjau galimybę pirmą kartą pati gaminti makaronų tešlą. Rezultatas nebuvo stulbinamas, o šią sriubą aš vadinu “sultinys su žolelėmis“.
Vidutiniškai skanu, bet, mano nuomone, pakartojimo neverta.

Sūrio ir svogūnų duona, kurią rasite Virtuvė nr 11, 2012, pasirodė kiek perdėm standi ir tanki, o aš vis noriu purios ir minkštos.
Nėra ten nei sviesto, nei kiaušinių, nei mielių…prieskoninius miltus užpilame pasukomis, išmaišome ir kepame.
Visgi, duona, matyt, kepama ne taip.

Reklama
Liepos mėnesio kąsniai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s