Vasario mėnesio kąsniai.

P1180012

Burokėliai, apelsinai ir pelėsinis sūris dera. Paprasta kaip du kart du ir skanu kaip keturi.

Avižinė duona. Duonos kepimas visad turi kažkokios magijos. Ir nekantravimo paragauti ją greičiau, nei pyragą būtum iškepęs. Labai švelniai salstelėjus, trapi ir gan tanki. Maloni, bet nekartosim.

VMG sūrio pyragas. Nesuprantu, kaip pačiai tokia idėja neatėjo. O dabar, pasiruošus vietoj džemų naudoti čatnius, žaisti su sūriais, o gal ir porą džiovintų pomidorų įdėti. Sluoksniuota tešla, gi. Galimybės beribės.
Su sultenėmis itin gerai.

Žaliasis omletas. Mano manymu, tai vienas nuostabiausių omletų, kokie kada nors buvo pagaminti.

Sodos duona. Aš niekad jos nesupratau: gan kieta ir tanki. Beabejo, grikiai kvepėjo jaukumu ir rozmarinas ten tobulai tiko, bet…vistiek. Tanki.
Nors Mantas pasakė, kad iš mano duoninių eksprimentų – šis vienas geresnių.

P1180054

Pavasaris (rizoto atžvilgiu). Easy peasy. Gaminame tradicinį rizotą ir prieš pat pabaigą įmaišome žalius žirnelius ir dalį pelėsinio sūrio. Patiekiam su trupintu pelėsiniu sūriu ir smulkintom mėtom.
Dar ir citrina nepakenktų.

Likeris. Aha, kartais elgiuosi kaip koks fanas.
Stiprokas, bet malonus.

Omletas. Dar vienas visiškai fenomenalus. Mano patarimas – paruoštą masę nepilkite visos į keptuvę, nes vietoj gražaus omleto teks ant skrebučio dėti labai skanius “scrambled eggs” ir nudelbus akis apsimesti, jog toks ir buvo sumanymas.
Iškepkite du atskirus omletus.

Kreminė salierų sriuba. Kaip Mantas sakė: labai. Labai. Labai skanu.
Švelnumo įsikūnijimas: tiek skonis, tiek kvapas, tiek konsistencija. Žodžiu, nu labai labai…. švelnu. Ir pirmą kart su tokiu sviesto kiekiu. Laikas nustot galvot apie sriubas kaip dietinio meniu komponentą.

Kokosų ir datulių kokteilis. Aš jį labai labai mėgsiu vasarą. Ir kokosų pieną patys pasigaminkit.

P1180072

Perlinės kruopos su briuselio kopūstais ir obuoliais. Obuoliai visiškai pasimeta tarp rūkytos paprikos ir garstyčių. Kaip troškinys tai stiprus ir gan malonus, bet perlinėm kruopom kolkas turiu geresnę paskirtį.

Žiedinių kopūstų ir avinžirnių karis. Karis, beabejo, kiek aštrokas, bet tą saulėtą popietę jis atrodė vietoje ir laiku (nors ir vengiam čili). Kaliafioras ir avinžirniai nekaprizingos daržovės, todėl jokie skoniai tarpusavy nesipjovė. Paprasta, malonu ir harmoninga, nors į mūsų šlovės lentą nepatenka.

Himalajų ekspresas. Basmati, kokoso ir skrudintų riešutų derinys – match made in heaven. Patiekalas lengvas,  kvapnus, kiek besikandžiojantis ir labai gausiai “žolinis”. Pastarasis bruožas kai kam gali pasirodyti ir minusas. Dėl savos pozicijos mes dar neapsisprendėm, bet valgis ne kiekvienai dienai.

Porų troškinys su menkėmis. O taip. Buvo lengva ir skanu.

Lęšių ir daržovių pyragas. Vienas geresnių lęšių kepinių. Kartosim.

Kokoso vištiena. Lūkesčiai nebuvo dideli, tai likom maloniai nustebinti. Ir vištieną su bulvėmis sudėjome ant ryžių. O taip, bulves valgėme su ryžiais.
Patiekalas juokingai paprastai paruošiamas ir kitą kart kiek paįvairinsiu daržovių. Ir špinatų mestelsiu.

Vasario mėnesio kąsniai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s