Putojančio vyno želė.

Turėjo būti su vynuogėmis, bet kaip specialiai tą dieną jų neradau. Tada pasielgiau gan vaikiškai ir sudėjau marmeladinius saldainius.
Su vynuogėm būtų buvę geriau.

Putojančio vyno želė
Iki receptai

300 ml karšto vandens
55 g cukraus
500 ml balto putojančio vyno
4 želatinos lapelių
150 g vynuogių

Vandenį ir cukrų sumaišyti, kaitinti kol cukrus ištirps. Užvirti, kelias minutes pavirti.
Želatinos lapelius sudėti į putojantį vyną, palitki 5 min. Išimti, nuspausti ir sudėti dar į karštą sirupą. Maišant ištirpinti.
Sirupą sumaišyti su putojančiu vynu, leisti kiek atvėsti. Dėti į šaldytuvą.
Kai želė pradės stingti, vynuoges suberti į stiklines, užpilti želės mase. Viską uždengti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą sustingti.

Skonis: 7/10

Reikia priprasti, nes pirmas įspūdis – grubokas ir švelniai kartus.
Su vynuogėm gal ir būtų buvę geriau.

P.S. pastebėkite, kad šampanas nėra kaitinamas, todėl laipsniai visi išlieka.

Idėja su brie sūriu ir šampano želės gabaliukais man patinka.

Failed.

Turėjau aš visą puslapį ( žurnalo ), kur buvo desertai taurėse. Man tai visada buvo tooks mielas ir priimtinas būdas smaližiauti.

Bet neapsirikite, kad paminėjau puslapį. Nieko ypatingo, viso labo 3 receptai. Ir šis iš to puslapio paskutinis.

Pirmuosius du gaminau kiek seniau ir jie yra foodday tinklaraštyje. Ir abu galėjau įvertinti tikrai aukštais balais.

Pirmasis buvo šis . Prisimenu ir žinau, kad ir dabar padarius aš be abejonės jau duočiau 10/10. Nuostabus desertas. Vaisiai, meduoliai, riešutais ir lengvas bei neriebus baltojo šokolado kremas. Tikrai manau nors kartą pabandyti jis vertas )

Antrasis buvo šis . Ganėtinai imlus laikui, bet vertas to. Įvertinkim jį 9/10, todėl, kad skirtas jau kiek išrankesniam skoniui. Mat turbūt šokoladinių ‘sausainių’/pyrago gabalėliai su žaliųjų citrinų skonio kremu bei neapskrudintais morengais ant viršaus, būtų ne kiekvieno pasirinkimas.

Na ir paskutinis, kurį matote viršuje.

BALTOJO ŠOKOLADO DREBUČIAI

Skonis 6/10

Dabar kodėl gi taip?

Matyt po dviejų, tikrai ‘sėkmių’ man tiesiog reikėjo nusivilti. Desertas atrodė toooks neįtikėtinas ir aš nekantravau jį padaryti. Padariau.

Baltojo šokolado kremas ganėtinai stipriai sustingsta. Dėl to, kad naudojama riebi grietinėlė, toks jausmas jog valgai gerokai sustingusią pasaldintą grietinę. Taip, želė tikrai truputį gelbėja, mat prie baltojo šokolado saldumo yra pridedama apelsinų rūgštelė. Bendrai, suvalgius savo dalį pagalvojau, kad tiesiog plakta grietinėlė su želės gabaliukais mane būtų užkabinusi labiau.

• Pakelis apelsinų skonio želės
• 2 valg. š. želatinos
• 3 valg. š. virinto atvėsinto vandens
• 2 stiklinės grietinėlės ( 35 proc. riebumo )
• 130 g baltojo šokolado

Želė paruošti pagal nurodymus, supilti į negilų indelį ir atšaldyti.

Želatiną užpilti vandeniu ir palikti išbrinkti.

Grietinėlę supilti į prikaistuvį, sudėti šokoladą. Šildyti ant silpnos ugnies, kol šokoladas ištirps. Sudėti išbrinkusią želatiną ir kaitinti kol ji ištirps ir masė taps graži bei vienalytė.

Prikaistuvį nuimti nuo ugnies ir maišyti kol atvės. Supilti į desertinius indelius ir 2-3 valandom dėti į šaldytuvą.

Į taures sudėti pjaustytą žėlė ir papuošti mėtų lapeliais ( kurie pas mane kolkas tokie maži, kad iš viso niekam netinka ).

Šaltinis : Velykų valgiai 2006

O dabar pagalvojau, kad reikės kaip nors pasidaryti panna cotta.