Lęšių ir kukurūzų apkepas. Kepėm kekso formoj ir valgėm su jogurtu, skrudinta duona ir salotom. Priedai buvo lygiaverčiai varžovai pačiam apkepui (t. y. apkepas neturi jokio ryškaus, sodraus ir įsimenamo skonio). Kukurūzai švelniai reikalą praskaidrino, nors akivaizdžiai nepakankamai, kad apkepą kartotume.
Quiche’as su ožkos sūriu ir džiovintais pomidorais. Tikrai vienas geresnių, deja, kad ir kaip stengiausi, tikslios nuorodos į receptą rasti nepavyko. Pasigaminat trapią tešlą, įklojat ją į formą. Dugną tolygiai, bet ne storai išklojat karamelizuotais svogūnais. Patrupinate ožkos sūrio ir užpilate kiaušinių-Parmezano-čiobrelių ir bazilikų plakiniu. Ant viršaus sudedate džiovintus pomidorus ir kepate orkaitėje apie pusvalandį. Tikrai puikus.
Veganinis šokoladinis pyragas. Visų pirma, akivaizdžiai jaučiasi, jog jis “sveikesnis“, jog jis veganiškas. Minkštas, švelnus, bet ne drėgnas ir kiek trapus. Saldumas labai santūrus, o šokolado skonis visai neišraiškingas. Su šokoladiniu glajumi ant viršaus gal ir būtų “praslidęs“, bet be jo – ne visada jauti jog desertą valgai.
Grįžtu prie šokolado ir sviesto. Geriau rečiau, bet geriau.
Pieno punšas. Švelnus, pieniškas ir su gan ryškiu alkoholio skoniu. Kažkuom priminė ankščiau darytą “Eggnog“, bet stipresnis.
Mano manymu, puikus efektas, kai į stiklinę sudedame bene ledo gabaliukai, kurie palaipsniui tirpsta į skanų šaltą gėrimą.
“Žalia“ sriuba ir sūrio sumuštiniai. Nesitikėjau nieko gero, bet buvo tiesiog nuostabu. Sriuba švelni, jokio ryškaus skonio neturinti, todėl sūrio sumuštiniai čia tiko tobulai. Ir vaizdas buvo puikus.
Sriuba: 100 g špinatų, brokolinio kopūsto (išskirstyto žiedynais) ir 1/2 stiklinės žirnelių sumesti į 1 l verdančio vandens. Pašlakstyti keliais šaukštais sojų padažo,šliukštelt alyvuogių aliejaus, pagardinti druska. Pavirti apie 10 min. Patiekti pabarsčius sūriu. Pavieniai receptai gal ir nesudomintų, bet kaip kombinaciją tuoj pat išsisaugau.
Ožkos sūrio makaronai su špinatais. Tai yra pasityčiojimas ir nepagarba ožkos sūriui. Naudojau mažesnį, nei nurodyta recepte vandens kiekį ir, vistiek, rezultatas – švelnus “grietinėlės“ padažas su beveik nejuntama ožkos sūrio užuomina.
Ten stipriai kažko trūksta. O ir špinatų bei petražolių daugoka.
Žemės riešutų triufeliai. Noras jų paragauti buvo didesnis, nei nenoras juos daryti. Skanu. Bėda.
Kalėdinė vyno sriuba. Tai galėtų būti elegantiškos vakarienės/pietų pradžia, bet ne man. Saldžiarūgštė sriuba tiesiog man strigo gerklėje ir nors nuo konditerijos ir neatsisakau, bet tai buvo “kažkas ne tai“.
Food Affairs 