Kad ir koks geras receptas tai būtų, kiek pastebėjau, tiksliai pagal jį gaminti nenori niekas. Kažkaip nedrasu, matyt, napoleoną pertepti citrininiu kremu ir pagardinti lazdyno riešutais ir visi, lyg susitarę drįsta tik patį viduriuką lengvai suvilgyti rūgštelėjusia spanguolių uogiene.
Pirmą kart gaminant aš irgi likau prie šio (gana) tradicinio spanguolių varianto. Bet kitą kart. Kitą kart tai jau tikrai tikrai laukia citrinų kremas ir riešutai, nes turiu stiprią nuojautą, jog jie čia kaip niekad gerai turėtų tikti.
Su tradiciniai skanumynais (šiuo atveju gana nesunkiai nusiperkami arba ne du ir ne trys kartus skirtingi ragauti) sunkiau. Dažniausiai po n pabandytų variantų turi savo jau ganą tikslų įsivaizdavimą kaip viskas turėtų būti, todėl tą vienintelį receptą atrasti sunkoka. Napoleonas, medaus tortas, grietiniečiai, skaniausias varškės apkepas ar mieliniai blynai. Visi su savais variantais, savo mažom gudrybėm ir slaptais ingredientais. O tu tik žinai, kad tada ir tada, ten ir ten ragavai tokį patį skaniausią ir trūk plyšk norėtum ir pati tokį mokėti iškepti.
Tortas Napoleonas
Sezoninė Virtuvė
Skonis: 9.5/10
Labai geras. Bene geriausias iš gamintų ir vienas geriausių ragautų. Papločius lengva pasigaminti, todėl sakau stiprų “no no“ pirktiniams. Rūgštelę kažkur įpinti irgi, manau, norėsite. Spanguolių uogienė – klasika, citrininis kremas – vykusi avantiūra. Paskrudinti lazdyno riešutai puikiai papildys sviestinę kapotą tešlą, iš kurios pagaminsite papločius.
Žodžiu, stipriai rekomenduoju. Nors ir klasika, nors ir kiek pabodę, bet visada sėkmingai praeina.
Pati tortą laikiau parą ir manau, kad reikėtų 2-3, todėl turėkit omeny. Aš kitą kart turėsiu.
Food Affairs 
Ou dayum, su citrininiu kremu turėtų būti neapsakomai skanu. Gal reiktų ir man rankoves pasiraitoti ir kada nors pamėginti Napoleoną, bet jei jau gaminčiau, tai tikraaaaai su citrininiu kremu. Duok žinot, kaip seksis tolimesni bandymai 🙂
Aš pas tave apskritai, rodos, tortų nebuvau užmačius dar 🙂
Napoleonas būtų labai puiki pradžia. Ir taip, su citrininiu kremu bei lazdyno riešutais. Tik taip ir ne kitaip 😉
Visi linksta link tradicinio varianto ir pertepa sluoknį rūgščia uogiene 🙂 aišku, taip paprasčiau, nereikia virti citrininio kremo 😉 man abu variantai yra labai skanūs, citrininis kremas gal kiek sumodernina senutį tradicinį Napoleoną. Šis tortas visad susilaukia didžiausio dėmesio ir būna suvalgytas pats pirmas 🙂
Visų pirma, tai ačiū už tokį gerą receptą 🙂
O antra, tai manau uogienė ir paprasčiau ir tradiciškiau. Yra užkietėjusių žmonių, kurie niekaip nemėgsta naujovių :))
Bet citrininis kremas būtinai bus kitą kart 🙂