Kol pavasaris neatėjo, nusprendžiau dar pasilinksminti su “kalėdiniais“ kepiniais. Tai štai, seniai planuotas meduolinis pyragas.
Tinka prie arbatos, bet šiaip – nieko ypatingo.
Duoklę atiduodu vištienai su medum ir lazdyno riešutais. Tikrai, kad duoklę atiduodu. Netikėjau cinamono, imbiero, medaus ir vištienos sąjunga, bet nenuvylė.
Mano nuostabai išaiškėja, jog makaronus galima valgyti ir su saldžia varške. Ta prasme, kad bandžius nebuvau, o pabandžius nepasibaisėjau. Kažkokiam “Virtuvės“ numeryje buvo aprašyta: varškę ištrinti su cukrum, cinamonu ir išvirusius lakštinius sumaišyti su saldžia varške ir trupučiu tirpinto sviesto.
Jei buvo galima daryti ryžių pyragą, tai galima ir grikių. Aš, kaip vidutinis grikių “vartotojas“ sakau, jog nesaldžių tart’ų valgius ir geresnių.
Keptos bulvės su tunu. Manau, visai nesunkiai galima įsivaizduoti skonį. Reikalas tas, kad greičiausiai jis toks ir bus, kokį įsivaizduojate.
Food Affairs 