Gruodžio mėnesio kąsniai.

P1170576

Oeufs en meurette. Būna gi kartais, kad iš pačio ryto prasitampai apie 1.5 valandos su vienu patiekalu ir nelabai kas išeina. Viskas čia gan įprasta, išskyrus padažą, kuris mums ir užkliuvo. Nežinau, ar vyną netinkamą naudojom, ar vyno kiekis padaže per didelis, bet mums nepatiko.

Latte blyneliai su karamele. Su blyneliais viskas šauniai – minkšti, švelnaus ir malonaus kavos kvapo. Ir karamelė ten tiko tiesiog tobulai, bet…
Practise makes perfect. Karamelę pasigaminau pagal sūdytos karamelės padažo receptą, deja, kiek prideginau. Cukraus kristalai į galą sukibo, vieni tirpti nespėjo, o kiti jau ir svilti pradėjo. Truputis panikos, truputis keiksmų, bet perdėm jos nesudeginau. Bene tobulas “burnt caramel sauce” kurio “solidesnį, ne tokį atvirą saldumą” ir bandžiau Mantui pabrėžti.

Saldus rikotos omletas. Užsikabinom, mat. Į omleto masę įberkite šaukštelį cukraus, o vietoj maskarponės ir kitų sūriu, įdarykite rikotos, apelsino žievelės, cukraus ir razinų mišiniu. Iškepusį omletą pabarstykite cukraus pudra. Pūkelis.

Rikotos blyneliai. Va taip aš ir tapau blyneliu “guru”. Tobuli. Storučiai, minkštučiai, lengvai kepami. Cukrus, cinamonas ir klevų sirupas gėrio, beabejo, daug duoda. Beveik reikalauja, kad pasidarytumėte.

P1170612

Karamelinis karštas šokoladas. Turėjom karamelės padažo, todėl eigoa paprastesnė: pieną pakaitinom su kakavos milteliais (didesniu kiekiu, nei 1 a. š.) ir krakmolu, karamelės padažu, žiupsneliu druskos, jei kam reikia – truputis vanilinio cukraus. Masė įkaito, kiek sutirštėjo, tapo vienalytė. Pagardinom žiupsneliu juodųjų pipirų. Supilstėm į puodelius, užpurškėm grietinėlės, pabarstėm kakavos/cinamonu mišiniu.

Rikotos ir saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė iš VMG “7 ingredientai draugams”. Labai neblogai.

Spagečiai su česnakais ir paprikomis. Pasikartosiu, jog man patinka, kai priedai perdėm pastos neužgožia. Šiam patiekalui galiojo tas pats ir tai buvo įvykdyta. Paprasta, bet genialu.

P1170584

Pica. Paplotys pagal VMG. Kelerius metus picos nebuvau kepus namie. Sąžiningai, visada truputuką baidausi mielinės tešlos, mat “pavyks/nepavyks” dažnai būna sėkmės reikalas. Kiek suabejojau dėl miltų kiekio, nes tikėjausi, kad tešla išeis kiek minkštesnė. Ji išėjo kietoka, bet iškilo ir nesunkiai kočiojosi. Rezultatas – įdomus, pavadinom picos paploty “sausaininiu”, nes paviršius trapus, vidus – minkštas. Nebuvo iš tų, kurios bejėgiškai linksta žemyn kai į ranką imi. Kaip naminę picą labai maloniai sukramsnojom, bet neįsitikinus, jog tai tas receptas, prie kurio visam laikui apsistočiau.

Virtinukai su grybais. Buvo hitas ant Kūčių stalo. Jaučiuosi įkvėpta koldūnus daryt.

Chai. Veikia veikia veikia. Labai patiko.

“Akcija atrakcija”. 2010 m., nr 3 “Virtuvės” žurnalas turi 6 šildančias sriubas, kurias mėginome viena po kitos ir ieškojome skaniausios:
Svogūnų sriuba su brendžiu – brendžio nei lašo, lieka paprasta, salstelėjusi ir švelni svogūnų sriuba.
Soti paprikų sriuba – dominuojantis skonis – rūgštelėjęs (dėkui paprikoms) ir gausiai pomidorinis. Bene pirma sriuba, kurioje plaukiojo alyvuogės. Turiu pripažinti, jog neblogai.
Morkų ir porų sriuba – blankoka ir nuobodi.
Kukurūzų sriuba su nachos traškučiais. Žadėjo daug ir buvo neblogai. Labiausiai trūko tarpininko tarp sriubos ir traškučių, mat kukurūzų ir kokoso pieno saldumo nepakako. Reikėjo kažko kito. Galbūt tai ir galėjo būti čili bei kalendra, kurių atsisakiau.

P1170636

Gruodžio mėnesio kąsniai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s