Prisiminiau apie burokėlių, kriaušių ir ožkos sūrio salotas. Prisiminiau po to, kai galų gale paragavau jų “Kitchen“. Pipirų jie padaugino. grubus supjaustymas man irgi kiek užkliuvo ir kad ir kaip aplinka man ten patinka, jaučiu, jog man eiti ten daugiau nėra ko (gerą tamsią ciabatta patiekia).
Nusprendžiau, kad galiu geriau padaryti, todėl manau, kad tiek kriaušes, tiek burokėlius geriau tarkuoti (daugiau šakute užgriebsite ir skonis vientisesnis), visko gardinimas saulėgrąžomis irgi šauniai, o salotų mišinys dar niekam nepakenkė. Žodžiu, truputį “papimpinom“. Senais laikais minėta prancūziška duona ir vėl atrodo kelią į mūsų širdis.
Čempionų omletas. Omletas, duona, pomidorų padažas ir sūris. Kas valgė, tiems patiko, sakė KARTOSIM.
Čempionų pusryčiai. Gali būti ir čempionų pietūs.
Kreminė varškė. Žinau, su šiuo metodu tai jau kiek atsilieku, bet tokio gero efekto nesitikėjau. Didelis potencialas.
Tuno sumuštiniai. Su sūriu ir bananais: ant duonelės dedate tuno, pabarstote kariu, uždedate grietinės – majonezo mišinio, bananų ir sūrio. Kepate orkaitėje. Sūris su bananais gerai, bet mano nuomone, bananai su tunu nėra taip gerai.
Kitas variantas – su paprika ir kaparėliais. Pripažįstu, šitas variantas suveikė.
Mėtų pesto. Nieko perdėm ypatingo. Pamėginom sumuštinius su pesto, obuoliais ir čederiu. Irgi nieko ypatingo. Mieliau liksiu prie obuolių, karamelizuotų svogūnų ir čederio.
Alyvuogių užtepėlė. Iš VMG knygos “7 ingredientai draugams“. Maloni, pagrinde jaučiasi alyvuogės, tinka tiek ant skrebučio, tiek (švelnesnis variantas) sumaišyti su grūdėta varške.
Šiaip – tinka visur: mandriem sumuštiniam ir net burgeriam pasitarnaus.
Silkė “Mojito“. Oooo taip.
Blynai su datulėmis ir figomis. Figų niekaip rasti išvakarėse nepavyko, todėl kepėm su datulėm, razinom ir šokoladu. Su jais viskas tvarkoj. Dideli, purūs ir minkšti.
Cukinijų džemas. Receptas buvo nurodytas naujausio Virtuvės numerio kitoje pusėje. Susidomėjau, pamėginau.
Dariau 1/4 porcijos, cukraus kiekis man kiek įtartinas, be to, drąsiai suspaudžiau beveik visą citriną, kad džemas nebūtų perdėm saldus. Saldaus ir rūgštaus kontrastas, bet kokiu atveju, geriau.
Įdomiai, bet recepto ateičiai neišsisaugau. Dabar lieką sugalvoti, kaip jį mandriau sunaudoti. Manau, gali įdomiau tikti net ir prie sūrio, arba su varške susukti į lietinius. Galų gale, sumuštiniai su cukinijų džemu ir sūriu.
Bulvių apkepas su sūriu ir vynuogėmis. Iš tikro, tai patobulinta ir greita kūgelio variacija: virtas bulves sutarkuokite, sumaišykite su skrudinta šonine, išspaustomis česnako skiltelėmis, druska ir pipirais. Visą masę dėkite į keptuvę, paspaudžiant suformuokite blyną ir apkepkite iš abiejų pusių. Ugnį išjunkite, apibarstykite Parmezanu ir pėlėsiniu sūriu, palikit porai minučių išsilydyti. Valgykite su vynuogėmis.
Caponata. Ne itin išvaizdus patiekalas ir nepasakyčiau, kad mums kojas pakirto. Abu įvertinom, maždaug tarp 8-8.5. Skonio truputėlį trūksta. Galima su pomidorais įdėti kokį šaukštą pomidorų pastos, bet patiekalas mums neprilipo ir tiek.
Trupininis obuolių pyragas. Turėjom obuolių, galvojom kepti crumble ar pyragą. Man prisiminus šį receptą, nusprendžiau, kad gali būti 2 in 1.
Recepto griežtai nesekiau, į obuolius, toli gražu, tiek cukraus nedėjau, todėl pyragas jautėsi natūraliai obuolinis. Maža saujelė razinų, truputėlis graikinių riešutų ir čiobrelių reikalo nepagadino, o trupiniai visada būna labai labai į temą.
Food Affairs 