Pasiruošimas.

Kartais būna tokie laiko tarpai, kai neturiu noro gaminti…..ir negaminu. Man įdomiau gulėti ant sofos ir spoksoti į lubas. O kartais vos ne pasiduodu norui atsisėsti prie kompiuterio, ištrinti visus receptus ir iš viso viską pamiršti. Atsikratyčiau nuolatinių minčių, kad ‘gero maisto atsiranda greičiau nei aš spėju gaminti’. Todėl vietoj to, kad gaminant kažkaip stumtis į priekį, rodos aš vistiek esu daug maž pačiam gale.

Tapčiau ta mergina, kur ramiai valgo tik vegetarinius patiekalus ir salotas. Tokie žodžiai kaip ‘quiche’, ‘tartlet’, ‘galette’ man būtų iš viso negirdėti, o daugiausia gerčiau mineralinį vandenį. Pasisedėjimas su draugais būna tiktai prie puodelio arbatos be jokių priedų. Atsakymas į klausimą – ‘ar norėtum ko nors saldaus’ būtų ‘žinote, aš nelabai mėgstu saldumynus’.

Ir jei rimtai, aš iš tikro nesu dėl jų pamišusi, kas turbūt jums sunkiai tikisi 🙂

Aš pamišus dėl jų gaminimo ir gero, gražaus estetinio vaizdo.

Bet kadangi taip išėjo, jog aš viiiisiškai neturėjau ką veikti, tai šiandien iškepiau meduolius.

Taigi galiu pasakyti, kad mano pasiruošimas Kalėdoms po truputį prasideda :

2009-11-19

KALĖDINIAI MEDUOLIAI

Šaltinis : Kalėdų vaišės 2005

Patiekiami 2 variantai, taigi juos pateiksiu ir aš. Kadangi pagrindas tas pats, tik kiek pakeičiami keli produktai, tai rašysiu pilnai pirmą variantą, o kur įvyksta pakeitimai skliausteliuose parašysiu 2 variantą.

Tešlai :

  • 200 g medaus
  • 200 g rudojo cukraus ( 2 variantas – 100 g rudojo cukraus )
  • 100 g margarino
  • 2 kiaušiniai ( 2 variantas – 75 g pieno )
  • 500 g miltų
  • 5 g sodos
  • 1/2 arb. š. cinamono gvazdikėlių ( 2 variantas – imbiero, muskato)

Glajui :

  • 150 g cukraus pudros
  • kiaušinio baltymas
  • 1/2 arb. š. citrinos sulčių

Medų, cukrų ir margariną kaitinti kol pasidarys graži, vientisa masė. Nuimti nuo ugnies ir įmaišyti kiaušinius/pieną. Išplakti. Dalimis sudėti su soda sumaišytus miltus, prieskonius ir išmaišyti. Tešlą iškočioti ant miltais pabarstyto stalviršio ir išpjauti norimos formos sausainius. Skardą patepti riebalais, pabarstyti miltais ir sudėti sausainius. Kepti iki 200C įkaitintoje orkaitėje kol paruduos ( man išėjo apie 10-12 min. ) Meduolius išimti ir ataušinti. Išsukti glajų ir juo papuošti sausainius.

Skonis : 10/10

Aš tiesiog juos pamilau. Anksčiau gaudavosi meduoliai, kurie momentaliai tik išimti iš orkaitės sukietėdavo. Juos kokį mėnesį reikėdavo laikyti dėžutėse, kad suminkštėtų. Šie ir išimti lieka minkšti, ne kieti, kas yra laaaaaabai pagirtina ir man laaaabai patiko ). Skonis…skonis kaip gerų meduolių 😉

P.S. ( 2009-12-09) O meduoliai elgiasi taip : kai iškepa, jie būna minkšti, po to, jie gerokai sukietėja. Nespėkit nusiminti, nes maždaug po savaitės jie vėl būna minkštučiai )

2009 – 11 – 25

RIEŠUTINIS PLOKŠTAINIS

Šaltinis : ‘Kepimo džiaugsmai’

Taip, tai tas pats plokštainis, apie kurį aš jau jums ( bent jau kai kurioms ) esu minėjus. Daug riešutų, prieskonių, medaus. Iškepam, suvyniojam į plėvelę ir laikome dvi savaites, nes autorė sako, kad tik tada galima pajusti tikrąjį šio plokštainio skonį.

Taigi, vakar apie 22.30 jis buvo ištrauktas iš orkaitės, paliktas per naktį vėsti, o ryte BANDYTAS būti ištrauktas iš formos. Jau galvojau, kad greičiau teks pačią kepimo formą išlydyti, negu plokštainį ištraukti. Nors ir ištepiau ją aliejumi, bet jis vistiek sugebėjo prilipti. Mane dar kažkiek gelbėjo tai, kad naudojau specialią formą tortų papločiams kepti. O kitiems…kas norės tai daryti. Nežinau, galbūt vertėtų jį dar karštą, arba bent jau šiltą ištraukti iš formos ir tik tada galutinai ataušinti.

Skonis : parašysiu po 2 savaičių. Tai bus gruodžio 9 )

Gruodžio 9 : o taip, atspėkite. Tik atsikėlus iš lovos aš iš karto nuėjau išsiimti plokštainį. Išvyniojam iš plėvelės, gausiai apibarstom cinamono ir cukraus pudros mišiniu ir………..ragaujam.

Skonis : 9/10

Tai panašiai ko aš tikėjausi, bet ne visai ko aš tikėjausi. Per dvi savaites, visi skoniai plokštainyje susijungia į vieną…….. ‘daiktą’. Nors ir daug jame riešutų, bet plokštainis nėra traškus, todėl griliažo efekto nesitikėkite. Nors…pakramtyti tenka ir kramtosi skaniai bei kalėdiškai.

Produktai skirti 26 cm skersmens skardai, aš kepiau 23 cm. Plokštainis gavosi maždaug 1 cm storio.

  • Po 100 g riešutų, migdolų, cukrintų apelsinų ir citrono žievelių
  • 1 valg. š. kakavos miltelių
  • 50 g miltų
  • 1/2 arb. š. kepimo miltelių
  • po žiupsnelį maltų gvazdikėlių, muskato riešuto ir imbierų
  • 100 g cukraus
  • 100 g medaus
  • 1 valg. š. cukraus + 1/4 arb. š. cinamono ( apibarstymui prieš patiekiant )

Orkaitė – 200C.

Riešutai ( ne migdolai ) stipriai apskrudinami orkaitėje. Kiek ataušinti ir nuimti odeles.

Riešutai, migdolai, cukrintos žievelės sumaišomi su kakava, miltais ir prieskoniais. Gerai išmaišyti.

Cukrų ir medų kaitinti kol taps vienalytė masė. Supilti į riešutus ir gerai išmaišyti.

Kepimo formą gerai patepti riebalais, sudėti riešutų masę ir išlyginti. Kepti iki 150 C įkaitintoje orkaitėje 30 min.

Dar šiltą išimti iš formos, ataušinti. Suvynioti į plėvelę ir ‘brandinti’ dvi savaites. Prieš valgant apibarstyti cukraus pudros ir cinamono mišiniu )

Taigi, visiems ir toliau sėkmingo pasiruošimo šventėms kepant ir gaminant visus kitus skanėstus )

Pasiruošimas.

27 komentarai “Pasiruošimas.

  1. Jau visur tik Kalėdomis ir kvepia 🙂 aš irgi kepu Kalėdoms riešutinį pyragą, receptas beveik identiškas, tik nededu kakavos (yra nemėgstančių). Jau maniškis ne tik iškeptas, bet ir suvalgytas, eisiu šiandien užsipirkt vėl produktų ir jau kepsiu dovanoms. Beje, čia itališkas tradicinis kepinys, tik jie dar šokolado deda

  2. Aš kepu pirmą kartą tokį plokštainį, tai net sunkiai įsivaizduoju koks skonis bus ) bet sąžiningai lauksiu dvi savaites )
    O dėl kepimo popieriaus, jis prie pyrago neprilimpa?

  3. Skonis priklauso nuo to, kokius riešutus dėsi. Man tai labai patinka, aš sunkiai ištveriu tą brandinimą, dažniausiai pradedama valgyti po poros dienų 🙂 daug jo nesusivalgo, tai kol suvalgai ir subręsta.
    Popierius neprilimpa, labai gražiai paskui atsiplešia ir lieka švarut švarutėlis.

  4. oi oi koks grožis.
    plokštainį saugomės ir siunčiam mą.

    kamon, nestumk ant vegetarų – “kur ramiai valgo tik vegetarinius patiekalus ir salotas. “ aš valgau vegetarinius patiekalus tik, cha cha, bet dievinu quiche, galette (abiejų rūšių .D) ir viską, kas blizga. atsiprašau, kvepia. ir valgoma. taip kad! jaučiuosi įžeista .D

  5. Baik Jule, net minties įžeisti nieko nebuvo ( nors neabejoju kažkodėl, kad ir taip supratai ;D)
    Šnekėjau apie tas merginas, kurios pagrinde valgo salotas, nes rūpinasi figūra, o visokius quiche ir galette nežino, nes maistas toli gražu ne ta sritis, kuri jas domintų )

  6. Asta sako:

    Sulaukiau! Ačiū už riešutinį plokštainį, kepsiu! (Jetau, aš tiek visko planuoju kepti, kad… baisu baisu daros :D)
    O meduoliukai irgi sužavėjo, tiksliau, tas sakinys, kad jie išlieka minkšti – todėl irgi kepsiu 🙂

    Off topic: aš kažkaip manau, kad būtent tos figūra besirūpinančios (čia jau dvi grupės: per daug besirūpinančios ir saikingai besirūpinančios) merginos dažniausiai ir domisi aktyviausiai maistu 🙂 O tos, kurios nesirūpina figūra… jos tikriausiai ir negamina pernelyg daug, neeksperimentuoja, jų nedomina galette ir quiche, nes yra koks tai McDonaldas, pėvėzė 😀

    1. iš dalies sutinku su Asta – kad tos figūra besirūpinančios mergiotės ypačiai domisi maistu.
      bet nesutinku su ta dalimi, kad tos, kurios nesirūpina figūra, maistu nesidomi – matgi matgi o kaip tas atvejis, kai tiesiog Myli Maistą ir gyvenimą ir viską, o ant figūros, švelniai tariant, nusispjaut)? juk žinome, kad apvalūs pilvukai ne visada mcdo gėrybes reiškia.

  7. Bet logiškai mąstant, tai jeigu jos rūpinasi figūra, tai gali žinti visokias salotas ) bet tarkim konditerija ( kurios pagal idėją nevalgo ) domėtis neturėtų )

    1. kodėl, jei mergaitė rūpinasi figūra, nevalgo konditerijos .D?

      beje beje, aš nepiktai rašiau, kad supykau dėl nereprezentatyvaus sakinio apie vegetarizmą, labiau juokais.

  8. Asta sako:

    jule, tikrai, kvailystę parašiau nepasigilinus giliau.
    O bet tačiau, pažvelgus kitu kampu, jau meilė maistui – jo gaminimas, domėjimasis juo ir rinkimasis, o valgymas ne kas papuola po ranka ar pakeliui – man jau reiškia rūpinimąsi savim. O dėl kartais išlendančio liguisto požiūrio gal labiau, rūpinimasis savim man asocijuojasi ir su rūpinimusi figūra. Gi Die, ne tik lieknuolė rūpinasi figūra! Tie su apvaliais pilvukais irgi dažnai rūpinasi 🙂

    Ir čia dar garsiai sušuksiu, pritardama julei – besirūpinančios tikrai valgo konditeriją, jei jos rūpinasi ne liguistai. Juk svarbiausia saikas – jei su saiku, tai ir kijevo kotletai, ir cepelinai, iš tortai, ir spurgos, ir…. niekas nepakenks 😉
    Man apskritai tie, kurie picerijoj užsisako salotas, tarkim, atrodo keistokai 😀

  9. Tada greičiausiai turėjau omeny tą liguistą )
    Pati iš savo patirties sakau, konditerija man buvo paskutinėj vietoj. Nei ji man įdomi buvo nei ką ) netgi nesustodavau prie saldumynų, nes tai iš viso buvo maistas, apie kurį aš netgi nepagalvodavau )

    Galų gale, taip ir prasidėjo mano gaminimas. Ne dėl to, kad aš domėjausi maistu, o dėl to, kad dažniausiai aš būdavau alkana. Gražūs maisto paveikslėliai tiesiog mane, alkaną versdavo eiti ir daryti, bandyti )
    Prasimaitinti galima jogurtais, pienu ir kitais produktais kurių galima parduotuvėje nusipirkti )

    Tai aš pagrinde šiame įraše ir turėjau omeny )

  10. na va, ir priėjom visą tiesą /liepto galą?/ – skirtingos asociacijos. aš bandau į(si)tikinti, kad rūpinimasis savimi ir rūpinimasis figūra yra dvi atskiros erdvės, nepriklausomi įvykiai beveik (woohoo, matematikos pritaikymas realiam gyvenime!).

  11. Ramune sako:

    Labas,Nolita, esu “anonimiska“ tavo blogo vartotoja:)) geraja prasme:) skaitau skaitau sau tyliai, zaviuosi, geriuosi, bet si syki klausimas iskilo toks techninis labiau – ketinu dovanoti siais metais savo keptu meduoliuku, tik va man klausimas kilo del ipakavimo – gal kartais cia besilankantys turi ideju kur galima isigyti graziu drobiniu maiseliu? ar tokiu blizganciu celofaniniu? ir kaip tuos meduoliukus nesudziovinti perdaug iki kaledu…. aciu aciu labai in advance;)

  12. Dėl meduoliukų, tai aš juos visada tiesiog sudedu į dėžutes ir ramiai pastatau atokiau ). Taip jie pas mane guli ir keletą savaičių uždaryti )
    Juk meduolius ir šiaip kepa kartais ir kokiais 2 mėnesiais anksčiau, kad jie prisistovėtų ( bet asmeniškai pati, juos ‘brandinu’ tik pirmaisiais metais ))
    O dėl maišelių, neįsivaizduoju ) Pasiūlymas būtų pasidairyti po parduotuves kur įvairios prekės šventemės. Pati tokioms dovanoms naudoju dėžutes, tik apklijuoju gražiu dovanų popierium )
    Sekmės 😉

  13. Asta sako:

    Papasakosiu prie progos, kaip pernai aš su šitu reikalu išsisukinėjau pigiai ir gražiai 🙂
    Gėlių parduotuvėse būna tokio skaidraus popieriaus, tai nusipirkau jo, sukarpiau norimo dydžio gabalais, ir suklijavau iš tų gabalų kvadratinius maišelius (pailgą stačiakampį ar norimos formos skaidraus popieriaus gabalą lenkiam per pusę, kraštines ties perlenkimo kraštu suklijuojam mažiais į akis nekrentančiais skaidrios lipnios juostelės gabaliukais).
    Į šiuos maišelius pridėjau meduoliukų spalvotų. Tuomet paėmiau tų spalvotų girliandų, kur ant kalėdinės eglutės kabinam, atkirpau po gabaliuką, prikgaudžiau prie tos likusios šiek tiek užlenktos maišelio kraštinės ir su segtuvu (kur paprastai popieriaus lapus segam) susegiau. Rezultatas – viena maišelio pusė papuošta girlianda, kuri maskuoja nelabai išvaizdų susegimą.
    Atrodė tikrai gražiai ir puošniai 😉

    Kas nors supratot..? 😀

  14. Ramune sako:

    Aciu,Asta, as irgi jau audziau tokia panasia minti:)) kazka daryti is to blizgancio popieriaus paciai, nes drobiniai maiseliai pasirodo labai jau brangus, kai reikia toli grazu ne vieno….

  15. a la zinove... sako:

    Prie plokstainio:
    # 50 g miltų
    # 1/2 arb. š. miltų

    cia tikrai taip? gal kokiu kepimo milteliu puse to saukstelio? ar ko kito? kodel taip atskirai parasyta?

Parašykite komentarą